Čiogjalas Namkhai Norbu (Chögyal Namkhai Norbu) gimė Derghėje, Rytų Tibete, 1938 m. Vaikystėje buvo atpažintas kaip didžio dzogčeno mokytojo Adzomo Drugpos (1842–1924) reinkarnacija. Vėliau XVI Karmapa pripažino jį esant Šabrungo Ngavango Namgjėlo (1594–1651), pirmojo Butano dharmaradžos, reinkarnacija.
Dzogčeno mokymai – tai ne filosofija, ne religinė doktrina ir ne kultūros tradicija. Suprasti juos reiškia atrasti savo tikrąją prigimtį, visiškai netemdomą proto kuriamų klastočių ir saviapgaulės. Pats tibetiečių terminas dzogčenas, arba „didysis tobulumas“, kalba apie kiekvienos būtybės tikrąją, pirmapradę būseną...
Dzogčeno bendruomenė yra didelė grupė žmonių, kuriuos sieja domėjimasis dzogčeno mokymais, kurie seka mokytoju, iš tikrųjų atskleidusiu dzogčeno būseną, kurie pagal išgales studijuoja ir praktikuoja tantras, lungus bei upadešas ir kurie stengiasi sudaryti sąlygas, būtinas šiai veiklai.
Trys Garabo Dordžės mokymų principai
Prieš ištirpdydamas savo kūną elementų esmėje ir pereidamas į šviesos kūną, Garabas Dordžė paliko savo mokymų santrauką, žinomą kaip „Trys dzogčeno mokymo principai“:
1) Tiesioginis supažindinimas. Mokytojas tiesiogiai perduoda mokiniui pirmapradę būseną. Mokytojas visada išlieka pirmapradėje būsenoje ir gali supažindinti su ja mokinį bet kada jiems būnant kartu.
2) Dvejonių išsklaidymas. Pakartotinai patirdamas pirmapradę būseną kontempliacijoje, mokinys nebeturi abejonių dėl savo tikrosios būsenos.
3) Nuolatinis buvimas šioje būsenoje. Mokinys stengiasi nuolatos išlaikyti pirmapradę nedualistinės kontempliacijos būseną, kol kiekviena mintis ar išgyvenimas, vos kilęs, savaime, be jokių pastangų išsilaisvina ir daugiau niekas neslepia tikrosios būsenos (samsaroje ją užstoja dualistinis matymas). Šioje būsenoje išliekama iki pat visiškos realizacijos.
« Grįžti į pradinį
